Šarpėjų veislės istorija
- Senovinė ir unikali šarpėjų (Sharpei) veislė, yra manoma, atsirado nedidelio Tai Li kaimelio apilinkėse, Kwangtung provincijoje, ir egzistavo šimtmečius pietinėse Kinijos provincijose, matyt dar prieš Chano dinastiją (206 metų pr. Kr.- 220 metų po Kr.). Atrastuose to meto meno kūriniuose vaizduojami labai panašūs į šarpėjus šunys. Dar vėliau rastas 13 amžiaus kiniečių rankraštis mini raukšlėtus šunis, kurių apibūdinimas primina šią veislę.
- Veislės pavadinimas “Sharpei” pažodžiui reiškia “smėlio-oda”, bet apytiksliai verčiant tai būtų: “šiurkštus, smėlinis kailis” arba “smėlinis-popierius-lyg kailis”, tai siejas su svarbiausiomis šarpėjų veislės šunų kailio charakteristikomis: šiurkštumas ir trumpumas, kurios padaro šią veislę unikalia kinoligijos pasaulyje. Šarpėjus dalijasi kitu skiriamuoju veislės požymiu su čiau-čiau veisle, turinčia mėlynai-juodą liežuvį, žymintį bendrus protėvius abiem šiom veislėms. Vis dėlto įrodyti tokius šių dviejų veislių santykius yra sunku.
- Tiksli veislės istorija nėra žinoma, greičiau šarpėjų praeitis apgaubta legendomis. Manoma, kad jie savo istoriją pradėjo kaip ištikimi kinų valstiečių pagalbininkai, kurie saugojo gyvulius ir turtą, ir su kuriais buvo medžiojami šernai, mangustos bei buvo ganomos bandos. Aišku viena, kad ši veislė nebuvo tiesiogiai išvesta kovoms, tik žymiai vėliau buvo sumanyta šiuos tvirtus šunis panaudoti kovos ringuose. Jie greitai tapo garsiais kovotojais, kadangi kautynėse turėjo tam tikrų privalumų: storos raukšlės ant kaklo apsaugodavo pažeidžiamiausią kiekvieno šuns vietą; nepatogu įsikibti į jų mažas prie galvos prigludusias ausis; statūs plaukai trukdė priešininkui laikyti įsikandūs kailį; ne taip lengva sutriuškinti ir jų letenas - kojų kaulai stori, tvirti. Tačiau yra nuomonių, kad prieš grumtynes šunims duodavę kokių nors stimuliatorių, dirginančių vaistų, kurie juos įsiutindavo, nes šiaip jau šarpėjai iš prigimties švelnūs ir prieraišūs šunys.
- Šunų gladiatorių turnyrai šarpėjams atvėrė duris į didikų namus ir net imperatoriaus rūmus. Raukšlėti kovotojai pasidarė prabangos dalyku, dideliu pajamų šaltiniu jų savininkams. Sąlygiškai šarpėjų gerovė pasibaigė 1947 metais, kai Kinija, ir be to karų nusiaubta, ėmė kurti socializmą. Tada “liaudies priešais” pasidarė net šunys, - jie girdi, iš darbo žmogaus atima paskutinę ryžių saują. Didžiuliai mokesčiai už keturkojus “išlaikytinius” išvarė iš namų milijonus šunų. Šuo namuose pasidarė neleistina ir gana įtartina prabanga, ir šarpėjų ėmė sparčiai mažėti. Maža to, šarpėjus laikė Chanų dinastijos imperatoriai ir dėl to jie dar vadinami chanų šunimis, užtat vienu metu veislė buvo apskritai uždrausta. Šis laikotarpis labai pakenkė šiai nuostabiai veislei. Laimė, šios veislės entuziastai šarpėjus slapčia išveždavo per Makao (Portugalijos kolonija) į Hongongą. Čia jie buvo laikomi kaip dekoratyviniai šunys ir gladiatoriai pogrindžio kautynėms, vyko jų veisimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje čia buvo įkurta šarpėjų savininkų asociacija bei priimtas pirmasis standartas.
- Toliau veislės istorija mus nukelia į Ameriką, kur atsiverčia naujas puslapis. Dokumentuose teigiama, kad 1966 metais keletas šarpėjų veislės šunų buvo atgabenti į Ameriką, o 1970, spalio mėn. Amerikos šunų veisėjų asociacijoje buvo užregistruotas pirmasis šarpėjus. Veisle ypač imta domėtis po Matgo Įstatymo dėl veislynų Hongonge priėmimo, kuris buvo tarsi kreipimasis į USA ir Kanados šunų augintojus su šūkiu “Išgelbėkime šarpėjus”. 1973 metais vėl nedidelis skaičius šunų atvyko į Ameriką, jų palikuonys suformavo tai, ką Amerikos šarpėjų augintojai turi dabar. 1974 Amerikos šarpėjų klubas, kuris egzistuoja iki šiol, suorganizavo pirmąjį savo susitikimą, o 1978 metais pirmąją šios veislės parodą. Šunų mėgėjai dar rimčiau šarpėjais susidomėjo 1978 metais, kai jie buvo įrašyti Gineso rekordų knygon kaip rečiausia pasaulyje šunų veislė. Tai buvo puiki reklama unikalios išvaizdos, per amžius griežčiausios natūralios atrankos nušlifuotai veislei. Dar vėliau šarpėjai vėl pateko į Gineso knygą, dabar jau kaip patys brangiausi šunys, tai sukėlė dar didesnę aistrą šiems šunims kinologijos pasaulyje.
- Šiuo metu retais šarpėjus nebepavadinsi, o tuo labiau pačiais brangiausiais šunimis. Ši veislė išgyveno didelį pakilimą apie 1990-2000 metus, susidomėjimas neslūgsta. Tačiau mada ne tik padidino šarpėjų gretą, bet ir drąsiai galima teigti: pridarė jai žalos. Nebuvo vykdoma tikslinga veisimo programa, nukreipta į vieną bendrą tikslą. Kiekvienas šarpėjų veisėjas turėjo savo idealą ir juo vadovavosi, tačiau dažniausiai apskritai nebuvo žiūrima į ateitį, todėl šuniukai būdavo veisiami neretai neatitinkantys standarto. Pakolkas situacija nelabai keičiasi, bet visada yra viltis…
Paintings from the Han Dynasty (c. 200 B.C.)
http://www.geocities.com/babrungo_sharpei/index1_l.html
Rodyk draugams
