BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Puslapio nebeatnaujinsime!!!

Kadangi jau pastebejote , kad puslapio nebeatnaujiname seniai, tai norime pranesti, kad sio puslapio jau nebeatnaujinsime. Komentaruose galit klausti vieni kitu apie sarpejus, taciau as jau nebeatrasysiu.


 


Su pagarba kūrėjas

Šuns laikymas bute ir nuosavame name,ligos,atsiliepimai

Na nemanau, kad šarpėjui gyventi bute yra kančia, jie nėra stambūs ir aukšti šunys, kaip vokiecių aviganiai ar rotveileriai. Namo privalumas yra tai, kad jame šuo visada turės savo kampą ar net kambarį kur galės miegoti, valgyti. Bute visą kambarį atiduoti šuniui būtų per didelė prabanga, tačiau jei leisit šuniui miegoti, kad ir savo ar kitame kambaryje, bet ne kolidoriuje prie durų jis jausis tikrai gerai.Tie kurie augina šarpėjus, šio straipsnio komentaruose papasakokite apie savo šuniukus, apie jų ligas, auginimą.


   Dabar apie ligas.


Na taip šarpėjai serga įvairiomis ligomis, vieni labiau kiti mažiau,bet ir žmonės serga įvairiomis ir baisiomis ligomis, pasitaiko ir apsigimimai.Tad aš manau, kad tai nėra didelė probliama, juk serga visi šunys. Bet geriau šuniuką pirkti veislynuose, ten bent nepasitaikys kraujomaišų, kurios ir yra daugelio ligų priežastys.


Senovėje šarpėjai buvo aviganiai, vėliau koviniai, o dabar priskiriami prie dekoratyvinių.

Patirtis

Norint auginti šarpėjus nemanau,kad labai reikalinga patirtis.Manau,kad reikia geros literatūros(kur ji yra to puslapio deja jau nėra ir pats nebe turiu ) kurios patarimų reikia laikytis.Pvz., kai aš nusipirkau savo šarpėjų iki tol dar šuns buvau neturėjęs.O jis pas mane sėkmingai auga jau 2 metus.

Šarpėjų ligos

Na taip šarpėjai serga daug,ir ivairiomis ligomis,pradedant odos baigiant ausų ir pan.Tačiau daug šunų veislių yra neatsparios ligoms,ir turi tai veislei būdingų ligų.Jei dėl raukšlių kritimo ant akių,tai patarčiau prieš perkant šunį butinai reikalauti leisti pamatyti tėvus.Jūs turite apžiūrėti odą,akis,ausis.Taip pat būtų geriau pirkti mažai raukšlėtą šunį,bet jis nebus toks kaip paveiksliuke.Na jei norite labai raukšlėto turit rinktis kuo nuosėkliau.

Knarkimas

Mano šuo knarkė kokius 2mėnesius, bet dabar jis nebeknarkia.

Klauskite!

Klauskite!!!


Jei norite sužinoti ko nors daugiau apie šarpėjus, komentaruose klauskite manęs. Mano atsakymas bus užrašytas naujame straipsnyje.

Bendra informacija

Jei esate iš nelabai didelio miestelio,neklausykite ką sako veterinarai apie šarpėjus.Pvz. prieš man įsigijant šarpėjų aš gyvenau Alytuje.Kai aš pas veterinarą paklausiau apie šarpėjų jis pradėjo rėkti,kad aš <žioplys>ir t.t.Jis sakė,kad šarpėjai serga visokiom ligom nuo kurių jiems paskui iškrenta kailis gabalais,pradeda dvokti kaip lavonas ir t.t.Ogi pasirodo , kad daugumai (daugiau ilgesnio plauko) šarpėjams kai jie šeriasi plaukai krenta kaip tik lopais:) . O jie smirda jei šeimininkai jų neprižiūri. Na aš savąjį šunelį maudau maždaug po 4-5 kartus į metus (2vasarą,1rudenį,1žiemą,1pavasarį) nors jis ir neitin mėgsta vandenį. Maudant vanduo negali patekti šuneliui į ausis ir akis, jas jūs uždenkite rankomis. Mano šarpėjaus nei raukšlių valyt nereikia, nei jis smirda.


   Šerti jį reikia iš tam tikrų indelių kurie turi stovėti ant stovo,kitaip jūsų šuo stovės susirietęs,iškryps kojos.Mažas šunelis turi ėsti pasistiebęs,o suaugusiam indas turi stovėti tiesiai prieš nosį.Šio stovo kaina yra nuo 80LT iki 150LT.


   Maždaug iki pusės metų maistas turi būti sudrėkintas. O šuneliui paėdus jūs turite jo snukutį nušluostyti švelniu rankšluosčiu. Kitaip jo smakras paraus ir toje vietoje gali iškristi plaukai.


    Šarpėjams ir visiems kitiems šunims negalima duoti gyvūnų kaulų, nes tas gyvūnas ar gyvulys galėjo sirgti kaulų čiulpų ligomis (vėžiu).O kai šuo perkanda kaulą jis suėda ir čiulpus. Tuomet šuo irgi gali užsikrėsti tomis ligomis.Geriausiai tinka dirbtiniai kaulai.

Veislės standartas


Veislės Standartas


Standartas


Bendra išvaizda


Tai judrus, kompatiškas, vidutinio dydžio ir sudėjimo šuo. Šie šunys pasižymi kvadratiniu profiliu; proporcinga galva, kuri esti šiek tiek didoka lyginant su kūnu. Trupmas, šiurkštus kailis, laisvai krintanti oda dengia galvą ir kūną, mažos ausytės, “begemoto” formos snukutis ir aukštai pastatyta uodega - visa tai įkūnija unikalią šarpėjaus išvaizdą, specifinę tik jam vienam. Laisva oda ir raukšlės dengiančios galvą, kaklą ir kūną yra pernelyg gausios šuniukų amžiuje, suaugusęs šarpėjus raukšles turi tik ant galvos, kaklo ir keteros. Šios veislės šunys šiek tiek didesni už kales


Dydis, proporcijos, sudėjimas


Dydis yra apie 46-51 centimetrų (18-20 colių), svoris 18-25 kilogramai (45-60 svarai). Šunys paprastai yra didesni ir labiau kvadratiško kūno nei kalytės, bet abiejų lyčių šunys privalo atrodyti proporcingai. Šarpėjų aukštis nuo žemės iki keteros yra apytiksliai lygus ilgiui nuo krūtinkaulio iki pasturgalio.


Galva ir kaukolė


Galva yra didelė, nešama gana išdidžiai; ji padengta gausiomis nuo kaktos besitesiančiomis raukšlėmis, kurios iš abiejų pusių tarsi įrėmina snukutį. Akys - tamsios, mažos, migdolo formos ir įdubusios, išreiškiančios piktą, rūstų žvilgsnį. Dilute spalvos šunų akys gali būti šviesenės. Ausys - ypač mažos, šiek tiek storos, lygiakraščio trikampio formos, švelniai užapvalintos ties galiukais, ausyčių kraštai gali garbanotis. Ausys gula glaudžiai ant galvos, yra aukštai pastatytos, toli viena nuo kitos, su nukreiptais į priekį link akių galiukais. Ausys geba puikiai judėti. Pastatytos ausys yra diskvalifikacija. Kaukolė - plokščia ir plati, stopas vidutiniškai matomas. Snukis - vienas iš skiriamųjų veislės požymių - platus, pilnai užpildytas. (Ilgis nuo nosies iki stopo yra apytiksliai toks pat kaip nuo stopo iki pakaušio.) Nosis - didelė, plati ir tamsiai pigmentuota, geriausiai vertinama juoda, tačiau leidžiama, kad nosies pigmentacija gali atitikti bendrą šuns kailio spalvą. Dilute spalvos šunims nosis turi būti vienspalvė, tuo tarpu tamsiai pigmentuoti kreminiai šarpėjai gali turėti truputį šviesaus pigmento nosytės centre arba visą šviesiai pigmentuotą nosį. Lūpos ir snukio viršus yra mėsingi ir gali nežymiai pupsoti virš nosies ir į šonus. Liežuvis, gomurys, dantenos ir atvėpusios lūpos - vientisai juodai-mėlynos spalvos liežuvį turi turėti visų kailio atspalvių šunys, išskyrus dilute spalvą, kuriai leidžiamas vienspalvė šviesiai violetinė pigmentacija. Dėmėtas rožinis liežuvis yra viena iš pagrindinių ydų. Vienspalvisi rožinis liežuvis laikomas diskvalifikacija. (Liežuvio spalvos gali iššviesėti, kai šunį ištinka šiluminis smūgis, priežiūrint šunis negalima sumaišyti rožinio liežuvio su šiluminio smūgio ištikto šuns liežuviu). Dantys - stiprūs, sankanda - žirkliška. Bet koks nukrypimas nuo žirkliškos sankandos laikomas didele yda.


Kaklas, viršaus linija, kūnas


Kaklas - vidutinio ilgio, stiprus, platus ir gerai įstatytas į pečius. Apie kaklą ir gerklę eina raukšlės, kurios gali būti didelės ir nelabai, būdinga nuokara. Viršaus linija švelniai leidžiasi už keteros, nestipriai kyla ties trumpu, plačiu juosmeniu. Lygi, nestipri ar linguojanti viršaus/nugaros linija laikoma yda. Krūtinė - plati ir gili su krūtinkauliu besitęsenčiu iki alkūnės ir švelniai kylančio po juosmeniu. Nugara - trumpa, kryžius - plokčias, su ypač aukštai įstatytu uodegos pagrindu, aiškiai atidengiantis išangę. Uodega - aukštai pastatyta uodega yra šarpėjaus vienas iš pagrindinių bruožų, būdingų šiai veislei. Žemai pastatyta uodega turėtų būti laikoma yda. Uodega - stora, apie pagrindą apvali, į galą smailėjanti ir besisukanti į žiedą arba pakrypusi į bet kurį nugaros šoną. Nukirpta uodega arba jos nesant yra laikoma diskvalifikuojama.


Priekis


Pečiai - raumeningi, gerai įsitvirtinę prie nugaros ir nuožulnūs. Priekinės galūnės - kai žiūrima iš priekio, tiesios, vidutiniškai nutolusios viena nuo kitos, alkūnkauliai arti vienas kito. Žiūrint iš šono, priekinės kojos taip pat tiesios, čiurnos stiprios ir lanksčios. Kaulas tvirtas, bet niekada ne per daug sunkus ir yra vidutinio ilgio. Priekinių pridėtinių nagų pašalinimas yra nebūtinas. Pėdos - vidutinio dydžio, kompaktiškos ir tvirtos, jokiu būdu nešleivos.


Pasturgalis


Raumeningas, stiprus, vidutiniškai kaulingas. Kulkšnis yra trumpa, ties pagrindu stati. Žiūrint iš užpakalio kojos lygiagrečios viena kitai. Užpakalinių kojų rudimentiniai nagai privalo būti pašalinti. Letenos tokios pačios kaip ir priekinių kojų.


Kailis


Ypač šiurkštus kailis yra vienas iš pagrindinių veislės požymių. Kailis turi būti visiškai tiesus ir ties ketera stovintis piestu, bet apskritai ant kūno prigludęs. Kailis atrodo sveikai be blizgesio ir žvilgesio. Leistinas kailio ilgis gali varijuoti nuo ypač trumpo - “arklio plauko” - iki ilgesnio - “šepečio plauko”, neviršijančio 2,5cm ilgiio ties ketera. Švelnus, banguotas, ilgesnis nei 2,5cm ties ketera arba triminguotas kailis yra didelės ydos. Šarpėjus parodose rodomas natūraliai.


Spalva


Tik vienspalvės ir sabalinė spalva yra leistinos, visos spalvos teisėjaujamos vienodai. Vientisos spalvos šunys gali turėti šešėliuotą, tamsesnį ruožą ant nugaros ir ties ausimis. Juosta neturi labai skirtis nuo pagrindinės spalvos, ji gali įtraukti tamsesnius plaukus per visą kailį. Šios spalvos laikomos diskvalifikuojamomis: albinosinė, nevienspalvė, tokia kaip dėmėta, bet kokių spalvų kombinacija


Eisena


Šarpėjaus judėjimas yra teisėjaujamas šuniui bėgant risčia. Eisena yra laisva ir subalansuota, kai šuo juda energinga risčia, visos keturios kojos turi tendenciją susivesti į svorio centrą. Šarpėjaus eisenoje vyrauja stiprus pasistūmėjimas į priekį priekinėmis kojomis ir tvirtas, energingas šuns pasturgalis. Teisingas judėjimas yra esminis dalykas teisėjaujant šią veislę.


Temperamentas


Tai gyvas, judrus, inteligentiškas, kilnus, orus, išdidus, rūsčios išvaizdos, labai protingas, tačiau truputį snobiškas šuo. Jis nepriklausomas, nedraugiškas su nepažįstamais, bet iki kraštutinybės atsidavęs ir ištikimas savo šeimai. Šarpėjus tvirtai stovi ant žemės, būdamas ramus ir pasitikėdamas savimi.


Ydos


Bet koks nukrypimas nuo standarto. Nukrypimas nuo žirklinės sankandos Įkirptas snukis/nasrai (zuikio lūpa) Dėmėtas liežuvis (išskyrus rožinį dėmėtą liežuvį) Didelės ausys Žemai pastatyta uodega Kailis ilgesnis nei 2,5cm ties ketera Švelnus, banguotas kailis, arba triminguotas kailis


DISKVALIFIKACIJA


Nežirkliška sankanda Stačios ausys Vienspalvis rožinis liežuvis Apatinė lūpa tarp dantų (trumpa sankanda) Kupiruota uodega arba jos nebuvimas Per daug raukšlių ant kūno ir galūnių, išskyrus ketrą bei uodegos pagrindą Albinosinis, nevienspalvis kailis


                           http://www.geocities.com/babrungo_sharpei/index1_l.html

Šarpėjų istorija

Šarpėjų veislės istorija

 




Pirmieji Sharpėjų paveikslai



Senovinė ir unikali šarpėjų (Sharpei) veislė, yra manoma, atsirado nedidelio Tai Li kaimelio apilinkėse, Kwangtung provincijoje, ir egzistavo šimtmečius pietinėse Kinijos provincijose, matyt dar prieš Chano dinastiją (206 metų pr. Kr.- 220 metų po Kr.). Atrastuose to meto meno kūriniuose vaizduojami labai panašūs į šarpėjus šunys. Dar vėliau rastas 13 amžiaus kiniečių rankraštis mini raukšlėtus šunis, kurių apibūdinimas primina šią veislę.



Veislės pavadinimas “Sharpei” pažodžiui reiškia “smėlio-oda”, bet apytiksliai verčiant tai būtų: “šiurkštus, smėlinis kailis” arba “smėlinis-popierius-lyg kailis”, tai siejas su svarbiausiomis šarpėjų veislės šunų kailio charakteristikomis: šiurkštumas ir trumpumas, kurios padaro šią veislę unikalia kinoligijos pasaulyje. Šarpėjus dalijasi kitu skiriamuoju veislės požymiu su čiau-čiau veisle, turinčia mėlynai-juodą liežuvį, žymintį bendrus protėvius abiem šiom veislėms. Vis dėlto įrodyti tokius šių dviejų veislių santykius yra sunku.



Tiksli veislės istorija nėra žinoma, greičiau šarpėjų praeitis apgaubta legendomis. Manoma, kad jie savo istoriją pradėjo kaip ištikimi kinų valstiečių pagalbininkai, kurie saugojo gyvulius ir turtą, ir su kuriais buvo medžiojami šernai, mangustos bei buvo ganomos bandos. Aišku viena, kad ši veislė nebuvo tiesiogiai išvesta kovoms, tik žymiai vėliau buvo sumanyta šiuos tvirtus šunis panaudoti kovos ringuose. Jie greitai tapo garsiais kovotojais, kadangi kautynėse turėjo tam tikrų privalumų: storos raukšlės ant kaklo apsaugodavo pažeidžiamiausią kiekvieno šuns vietą; nepatogu įsikibti į jų mažas prie galvos prigludusias ausis; statūs plaukai trukdė priešininkui laikyti įsikandūs kailį; ne taip lengva sutriuškinti ir jų letenas - kojų kaulai stori, tvirti. Tačiau yra nuomonių, kad prieš grumtynes šunims duodavę kokių nors stimuliatorių, dirginančių vaistų, kurie juos įsiutindavo, nes šiaip jau šarpėjai iš prigimties švelnūs ir prieraišūs šunys.



Šunų gladiatorių turnyrai šarpėjams atvėrė duris į didikų namus ir net imperatoriaus rūmus. Raukšlėti kovotojai pasidarė prabangos dalyku, dideliu pajamų šaltiniu jų savininkams. Sąlygiškai šarpėjų gerovė pasibaigė 1947 metais, kai Kinija, ir be to karų nusiaubta, ėmė kurti socializmą. Tada “liaudies priešais” pasidarė net šunys, - jie girdi, iš darbo žmogaus atima paskutinę ryžių saują. Didžiuliai mokesčiai už keturkojus “išlaikytinius” išvarė iš namų milijonus šunų. Šuo namuose pasidarė neleistina ir gana įtartina prabanga, ir šarpėjų ėmė sparčiai mažėti. Maža to, šarpėjus laikė Chanų dinastijos imperatoriai ir dėl to jie dar vadinami chanų šunimis, užtat vienu metu veislė buvo apskritai uždrausta. Šis laikotarpis labai pakenkė šiai nuostabiai veislei. Laimė, šios veislės entuziastai šarpėjus slapčia išveždavo per Makao (Portugalijos kolonija) į Hongongą. Čia jie buvo laikomi kaip dekoratyviniai šunys ir gladiatoriai pogrindžio kautynėms, vyko jų veisimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje čia buvo įkurta šarpėjų savininkų asociacija bei priimtas pirmasis standartas.

Pirmieji Sharpėjų paveikslai




Toliau veislės istorija mus nukelia į Ameriką, kur atsiverčia naujas puslapis. Dokumentuose teigiama, kad 1966 metais keletas šarpėjų veislės šunų buvo atgabenti į Ameriką, o 1970, spalio mėn. Amerikos šunų veisėjų asociacijoje buvo užregistruotas pirmasis šarpėjus. Veisle ypač imta domėtis po Matgo Įstatymo dėl veislynų Hongonge priėmimo, kuris buvo tarsi kreipimasis į USA ir Kanados šunų augintojus su šūkiu “Išgelbėkime šarpėjus”. 1973 metais vėl nedidelis skaičius šunų atvyko į Ameriką, jų palikuonys suformavo tai, ką Amerikos šarpėjų augintojai turi dabar. 1974 Amerikos šarpėjų klubas, kuris egzistuoja iki šiol, suorganizavo pirmąjį savo susitikimą, o 1978 metais pirmąją šios veislės parodą. Šunų mėgėjai dar rimčiau šarpėjais susidomėjo 1978 metais, kai jie buvo įrašyti Gineso rekordų knygon kaip rečiausia pasaulyje šunų veislė. Tai buvo puiki reklama unikalios išvaizdos, per amžius griežčiausios natūralios atrankos nušlifuotai veislei. Dar vėliau šarpėjai vėl pateko į Gineso knygą, dabar jau kaip patys brangiausi šunys, tai sukėlė dar didesnę aistrą šiems šunims kinologijos pasaulyje.



Šiuo metu retais šarpėjus nebepavadinsi, o tuo labiau pačiais brangiausiais šunimis. Ši veislė išgyveno didelį pakilimą apie 1990-2000 metus, susidomėjimas neslūgsta. Tačiau mada ne tik padidino šarpėjų gretą, bet ir drąsiai galima teigti: pridarė jai žalos. Nebuvo vykdoma tikslinga veisimo programa, nukreipta į vieną bendrą tikslą. Kiekvienas šarpėjų veisėjas turėjo savo idealą ir juo vadovavosi, tačiau dažniausiai apskritai nebuvo žiūrima į ateitį, todėl šuniukai būdavo veisiami neretai neatitinkantys standarto. Pakolkas situacija nelabai keičiasi, bet visada yra viltis…

    


Paintings from the Han Dynasty (c. 200 B.C.)


http://www.geocities.com/babrungo_sharpei/index1_l.html

Gražuoliai






Argi jie nemieli?